SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2025 m. rugsėjo 11 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Infliacija šiuo metu yra ties mūsų vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu, o mūsų infliacijos perspektyvos vertinimas iš esmės nepasikeitė.

Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma infliacijos padėtis, panaši į numatytą birželio mėn. Ekspertų vertinimu, 2025 m. bendroji infliacija bus vidutiniškai 2,1 proc., 2026 m. – 1,7 proc., o 2027 m. – 1,9 proc. Numatoma, kad 2025 m. infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, bus vidutiniškai 2,4 proc., 2026 m. – 1,9 proc., o 2027 m. – 1,8 proc. Ekonomikos augimas 2025 m. turėtų būti didesnis, nei birželio mėn. numatytas 0,9 proc. augimas, ir sudaryti 1,2 proc. Augimo 2026 m. prognozė šiek tiek sumažinta – 1,0 proc., o 2027 m. prognozė nepasikeitė – augimas turėtų sudaryti 1,3 proc.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Suvestiniais duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį ekonomikos augimas sudarė 0,7 proc., palaikomas nemažėjančios vidaus paklausos. Vertinant ketvirčių tendencijas, pažymėtina, kad pirmąjį ketvirtį augimas buvo stipresnis, o antrąjį – silpnesnis. Tai buvo iš dalies susiję su pradiniu tarptautinės prekybos paankstinimu, rengiantis numatomam muitų padidinimui, ir vėlesniu šio veiksnio išnykimu.

Sprendžiant iš apklausų rodiklių, apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriuose tebevyksta augimas, rodantis šiokį tokį teigiamą bazinį impulsą ekonomikoje. Darbo rinka, net ir šiek tiek mažėjant darbo jėgos paklausai, tebėra stabili (nedarbas liepos mėn. sudarė 6,2 proc.). Ilgainiui tai turėtų paskatinti vartojimo išlaidų augimą, ypač jei gyventojai taupys mažesnę savo pajamų dalį, kaip numatyta ekspertų prognozėse. Vartojimo išlaidoms ir investicijoms teigiamą poveikį turėtų daryti tai, kad mūsų iki šiol vykdytas palūkanų normų mažinimas jau veikia finansavimo sąlygas. Investicijas turėtų skatinti ir didelės vyriausybių išlaidos infrastruktūrai ir gynybai.

Numatoma, kad padidėję muitai, stipresnis euras ir didesnė pasaulinė konkurencija likusią šių metų dalį augimą pristabdys. Tačiau kitais metais šių nepalankių veiksnių poveikis augimui turėtų pamažu išnykti. Nors pastarojo meto prekybos susitarimai neapibrėžtumą šiek tiek sumažino, bendras pasaulio politinės aplinkos pokyčių poveikis paaiškės tik ilgainiui.

Valdančiosios tarybos vertinimu, esant dabartinėms geopolitinėms sąlygoms, yra kritiškai svarbu skubiai stiprinti euro zoną ir jos ekonomiką. Fiskalinės ir struktūrinės politikos priemonėmis turėtų būti siekiama padidinti ekonomikos našumą, konkurencingumą ir atsparumą. Praėjus vieniems metams po Mario Draghi pranešimo dėl Europos konkurencingumo ateities, tebėra aktualu toliau imtis konkrečių veiksmų įgyvendinant jame išdėstytas rekomendacijas ir šį įgyvendinimą paspartinti, vadovaujantis Europos Komisijos parengtu kelrodžiu. Vyriausybės pirmenybę turėtų teikti augimą skatinančioms struktūrinėms reformoms ir strateginėms investicijoms, kartu užtikrindamos, kad viešieji finansai būtų tvarūs. Laikantis į artimiausią laikotarpį orientuoto tvarkaraščio, dabar yra ypač svarbu užbaigti kurti santaupų ir investicijų sąjungą bei bankų sąjungą ir neatidėliojant parengti teisinį pagrindą galimam skaitmeninio euro įvedimui.

Infliacija

Metinė infliacija vis dar yra arti mūsų tikslinio lygio: liepos mėn. buvusi 2,0 proc., rugpjūčio mėn. ji kilstelėjo iki 2,1 proc. Energijos kainų kilimas, liepos mėn. sudaręs −2,4 proc., smuktelėjo iki −1,9 proc., o maisto produktų kainų kilimas, anksčiau buvęs 3,3 proc., sumažėjo iki 3,2 proc. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, nepakito ir sudarė 2,3 proc. Paslaugų kainų lygio kilimas, liepos mėn. buvęs 3,2 proc., smuktelėjo iki 3,1 proc., o prekių kainų lygis nepakito ir buvo 0,8 proc.

Bazinės infliacijos rodikliai ir toliau atitinka mūsų vidutinio laikotarpio tikslinį 2 proc. infliacijos lygį. Palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, antrąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas, ankstesnį ketvirtį buvęs 4,0 proc., o antrąjį ketvirtį – 4,8 proc., sudarė 3,9 proc. Remiantis perspektyvas įvertinančiais rodikliais, įskaitant ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonę ir apklausas dėl darbo užmokesčio lūkesčių, darbo užmokestis ir toliau augs mažiau. Kartu su produktyvumo augimu tai neleis didėti vidaus kainų spaudimui, net ir atsigaunant anksčiau nedideliam buvusiam pelnui.

Vertinant ateities perspektyvą, ekspertų prognozėse numatoma, kad maisto produktų kainų kilimas sumažės nuo 2,9 proc. (2025 m.) iki 2,3 proc. (2026 ir 2027 m.). Energijos kainų kilimas turėtų svyruoti, tačiau prognozių laikotarpiu bus didesnis, iš dalies dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS 2) įsigaliojimo 2027 m. Dėl stipresnio euro ir mažėjančio darbo sąnaudų spaudimo turėtų mažėti infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų: nuo 2,4 proc. (2025 m.) iki 1,9 proc. (2026 m.) ir 1,8 proc. (2027 m.).

Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių tebesvyruoja ties 2 proc., o tai prisideda prie infliacijos stabilizavimosi ties mūsų siekiamu lygiu.

Rizikos vertinimas

Rizika ekonomikos augimo perspektyvai tapo labiau subalansuota. Nors pastarojo meto prekybos susitarimai neapibrėžtumą sumažino, jei prekybos santykiai vėl pablogėtų, eksportas galėtų dar sulėtėti, o investicijos ir vartojimas – sumažėti. Blogėjant finansų rinkos nuotaikoms, gali būti sugriežtintos finansavimo sąlygos, padidėti rizikos vengimas ir sulėtėti augimas. Geopolitinė įtampa, kaip antai nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, tebėra vienas pagrindinių neapibrėžtumo šaltinių. Kita vertus, augimą paskatintų didesnės, nei tikėtasi, gynybos bei infrastruktūros išlaidos, kartu su našumą didinančiomis reformomis. Privačias investicijas galėtų paskatinti ir sustiprėjęs verslo pasitikėjimas. Be to, nuotaikos galėtų pagerėti, o aktyvumas – padidėti, jei sumažėtų geopolitinė įtampa arba jei greičiau, nei tikimasi, būtų išspręsti likę prekybos ginčai.

Infliacijos perspektyva tebėra susijusi su didesniu nei įprastai neapibrėžtumu, nulemtu vis dar nepastovios pasaulinės prekybos politikos aplinkos. Stipresnis euras infliaciją galėtų sumažinti daugiau, nei tikimasi. Be to, infliacija galėtų būti mažesnė, jei dėl didesnių muitų sumažėtų euro zonos eksporto paklausa, o šalys su pertekliniu pajėgumu toliau didintų savo eksportą į euro zoną. Dėl prekybos santykių įtampos galėtų padidėti kintamumas ir rizikos vengimas finansų rinkose, o tai slopintų vidaus paklausą ir kartu žemyn stumtų infliaciją. Pasaulinių tiekimo grandinių fragmentacija, priešingai, infliaciją galėtų padidinti didindama importo kainas ir pajėgumų suvaržymus vidaus ekonomikoje. Vidutiniu laikotarpiu infliaciją stumtelėti aukštyn galėtų ir didesnės gynybos bei infrastruktūros išlaidos. Maisto produktų kainos gali pakilti labiau, negu tikėtasi, dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių ir intensyvėjančios platesnio masto klimato krizės.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Nuo mūsų praėjusio posėdžio trumpalaikės rinkos palūkanų normos padidėjo, o ilgesnio laikotarpio palūkanų normos iš esmės nepakito. Tačiau liepos mėn. įmonėms toliau pigo skolinimasis dėl mūsų iki tol vykdyto palūkanų normų mažinimo. Vidutinė naujų paskolų įmonėms palūkanų norma liepos mėn. sumažėjo iki 3,5 proc. (birželio mėn. buvo 3,6 proc.), o finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina nepakito ir sudarė 3,5 proc. Bankų paskolų teikimas įmonėms padidėjo 2,8 proc. – šiek tiek daugiau nei birželio mėn., o bendrovių obligacijų emisijų augimas padidėjo nuo 3,4 iki 4,1 proc. Liepos mėn. vidutinės naujų būsto paskolų palūkanų normos nepakito ir tebebuvo 3,3 proc., o būsto paskolų suteikimo tempas paspartėjo nuo 2,2 iki 2,4 proc.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi mūsų tiksliniame 2 proc. lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi mūsų nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame lygyje ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.