32015R0730

„EUR-Lex“

Prieiga prie Europos Sąjungos teisės

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

EUROPA
„EUR-Lex“ pradžios puslapis
Reglamentas - 2015/730 - LT - EUR-Lex

Pagalba

Paieškos patarimai

Reikia daugiau paieškos galimybių? Pasinaudokite šia paieškos galimybe – Išplėstinė paieška

Dokumentas 32015R0730

Pagalba

2015 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2015/730, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1011/2012 dėl turimų vertybinių popierių statistikos (ECB/2012/24) (ECB/2015/18)

OL L 116, 2015 5 7, p. 5—19 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Dokumento teisinis statusas Galioja

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/730/oj

HTML

PDF

Oficialusis leidinys

2015 5 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/5

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) 2015/730

2015 m. balandžio 16 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1011/2012 dėl turimų vertybinių popierių statistikos (ECB/2012/24) (ECB/2015/18)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę (2),

kadangi:

(1)

tam, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų tinkamą statistiką apie draudimo bendrovių subsektoriaus finansinę veiklą valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės), Europos Centrinio Banko reglamentu (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50) (3) draudimo bendrovėms buvo įvesti nauji statistinės atskaitomybės reikalavimai. Todėl Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) (4) turėtų būti iš dalies pakeistas, nustatant statistinės atskaitomybės reikalavimus draudimo bendrovių turimų vertybinių popierių atžvilgiu. Siekiant kuo labiau sumažinti atskaitomybės naštą, nacionaliniams centriniams bankams (NCB) turėtų būti suteikta teisė sujungti savo atskaitomybės reikalavimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) su atskaitomybės reikalavimais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1374/2014;

(2)

egzistuoja glaudus ryšys tarp NCB statistikos tikslais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) renkamų duomenų apie draudimo bendrovių turimus vertybinius popierius ir nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) priežiūros tikslais renkamų duomenų pagal sistemą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB (5). Direktyvos 2009/138/EB 70 straipsnyje nustatyta, kad NKI gali perduoti informaciją, reikalingą jų užduotims pagal tą direktyvą vykdyti, NCB ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms. Atsižvelgiant į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 5 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąjį ECB įgaliojimą bendradarbiauti su kitomis įstaigomis statistikos srityje, taip pat norint riboti administracinę naštą ir išvengti uždavinių dubliavimo, NCB gali pagal Reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) teiktinus duomenis pagal galimybes gauti iš duomenų, renkamų pagal Direktyvą 2009/138/EB, taip pat pagal tą direktyvą įgyvendinančius nacionalinius įstatymus, tinkamai atsižvelgiant į bet kokio atitinkamo NCB ir atitinkamos NKI bendradarbiavimo tvarkos sąlygas;

(3)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 (6) įsteigtą Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS) reikalaujama, kad informacija apie institucinių vienetų turtą ir įsipareigojimus būtų teikiama rezidencijos šalyje. Siekiant kuo labiau sumažinti atskaitomybės naštą, tuo atveju, kai NCB gauna draudimo bendrovių (DB) teiktinus duomenis iš duomenų, renkamų pagal Direktyvą 2009/138/EB, leidžiama sudėti DB, kurių pagrindinės buveinės reziduoja Europos ekonominėje erdvėje (EEE), filialų vertybinius popierius ir pagrindinių buveinių vertybinius popierius. Šiuo atveju reikėtų rinkti ribotą informaciją apie DB filialus, norint stebėti jų dydį ir galimus nukrypimus nuo 2010 m. ESS rezidavimo principo;

(4)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnyje įterpiama ši apibrėžtis:

„8a.	draudimo bendrovė (DB) turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50) (*1) 1 straipsnyje;

(*1) 2014 m. lapkričio 28 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1374/2014 dėl draudimo bendrovėms taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų (ECB/2014/50) (OL L 366, 2014 12 20, p. 36).“ "

;

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro reziduojančios PFI, IF, FPB, DB, saugotojai ir bankų grupėms, kurias Valdančioji taryba pagal 4 dalį nustatė kaip atskaitingąsias grupes ir kurioms pagal 5 dalį pranešta apie jų atskaitomybės prievoles, vadovaujančios įmonės (toliau kartu – faktiniai atskaitingieji agentai, o atskirai – faktinis atskaitingasis agentas).

2. Jeigu pagal jų nacionalinę teisę PRF, IF, FPB arba DB neturi juridinio asmens statuso, už pagal šį reglamentą reikalaujamos informacijos pateikimą atsako asmenys, teisiškai įgalioti jiems atstovauti, o jei atstovavimas neformalizuotas – asmenys, kurie pagal taikomus nacionalinius teisės aktus atsako už jų veiksmus.“

;

įterpiama ši 2a dalis:

„2a. Jei NCB apskaičiuoja duomenis, kuriuos DB privalo teikti pagal šį reglamentą, pagal duomenis, renkamus pagal Direktyvą 2009/138/EB, faktinę atskaitingąją DB visumą sudaro:

a)	DB, kurios yra įsteigtos ir kurių rezidencijos vieta yra atitinkamos euro zonos valstybės narės teritorijoje, įskaitant patronuojamąsias įmones, kurių patronuojančiosios įmonės yra už tos teritorijos ribų;

b)	a punkte nurodytų DB filialai, kurių rezidencijos vieta yra už atitinkamos euro zonos valstybės narės teritorijos ribų;

c)	DB filialai, kurių rezidencijos vieta yra atitinkamos euro zonos valstybės narės teritorijoje, tačiau kurių pagrindinė buveinė yra už EEE ribų.

Siekiant išvengti abejonių, DB filialai, kurių rezidencijos vieta yra atitinkamos euro zonos valstybės narės teritorijoje ir kurių pagrindinė buveinė yra EEE, nėra faktinės atskaitingosios visumos dalis.“

;

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. PFI, IF, FPB, DB ir saugotojai atitinkamiems NCB teikia duomenis apie ketvirčio pabaigos arba mėnesio pabaigos likučius pagal kiekvieną vertybinį popierių ir, vadovaudamiesi 5 dalimi, – apie finansinius sandorius per ataskaitinį mėnesį ar ketvirtį arba tokiems sandoriams suskaičiuoti reikalingą statistinę informaciją apie savo turimus vertybinius popierius su ISIN kodu, vadovaudamiesi I priedo 2 dalimi. Tokie duomenys teikiami kas ketvirtį arba kas mėnesį pagal atitinkamų NCB nustatytas duomenų teikimo instrukcijas.“

;

Įterpiamos šios 2a ir 2b dalys:

„2a. Atitinkamas NCB pareikalauja, kad pagal atitinkamo NCB nustatytus duomenų teikimo reikalavimus saugotojai kas ketvirtį arba kas mėnesį atitinkamam NCB teiktų ketvirčio pabaigos arba mėnesio pabaigos likučius pagal kiekvieną vertybinį popierių ir informaciją apie investuotojus ir, vadovaudamiesi 5 dalimi, – finansinius sandorius per ataskaitinį ketvirtį ar mėnesį apie jų DB vardu saugomus vertybinius popierius su ISIN kodu;

2b. Jei NCB apskaičiuoja duomenis, kuriuos DB privalo teikti pagal šį reglamentą, pagal duomenis, renkamus pagal Direktyvą 2009/138/EB, DB atitinkamam NCB kasmet pateikia suvestinius duomenis ar duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių su ISIN kodu metų pabaigoje, atskirai pagal iš viso DB turimus vidaus vertybinius popierius ir iš viso jo filialų kiekvienoje EEE šalyje ir už EEE ribų turimus vertybinius popierius pagal I priedo 8 dalį. Šiuo atveju DB, kurie prisideda prie kasmetinio duomenų teikimo, privalo pateikti duomenis apie ne mažiau kaip 95 % visų DB turimų vertybinių popierių su ISIN kodu atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje.“

;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Šiame reglamente nustatyti atskaitomybės reikalavimai, įskaitant nukrypti leidžiančias nuostatas, nedaro poveikio atskaitomybės reikalavimams, nustatytiems: a) Reglamente (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32), b) Reglamente (EB) Nr. 958/2007 (ECB/2007/8), c) Reglamente (EB) Nr. 24/2009 (ECB/2008/30) ir d) Reglamente (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50).“

;

Pridedamos šios 8–11 dalys:

„8. Atitinkamas NCB pareikalauja, kad atskaitingųjų grupėms vadovaujančios įmonės kartą per ketvirtį teiktų informaciją, reikalaujamą I priedo 6 dalyje, ties „emitentas priklauso atskaitingajai grupei“ (pagal kiekvieną vertybinį popierių) apie jų grupei pagal 3 straipsnio 3 dalį priklausančius vertybinius popierius su ISIN kodu, taip pat apie jų grupei pagal 3 straipsnio 6 dalį priklausančius vertybinius popierius be ISIN kodo.

9. NCB gali gauti duomenis apie DB turimus vertybinius popierius, kuriuos privaloma teikti pagal šį reglamentą, iš šių duomenų, renkamų Direktyvoje 2009/138/EB nustatytu pagrindu:

a)	duomenų kiekybiniame priežiūros atskaitomybės šablone, kuriuos NCB pateikia NKI, nepriklausomai nuo to, ar NCB ir NKI yra įsteigti atskirai, ar priklauso tai pačiai įstaigai pagal abiejų įstaigų bendradarbiavimo tvarkos sąlygas arba

b)	duomenų kiekybiniame priežiūros atskaitomybės šablone, kuriuos atskaitingieji agentai tiesiogiai ir vienu metu pateikia NCB ir NKI.

10. Jei kiekybiniame priežiūros atskaitomybės šablone pateikiama duomenų, reikalingų DB šiame reglamente nustatytiems statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, NCB suteikiama teisė susipažinti su visu šablonu duomenų kokybei užtikrinti.

11. Valstybės narės gali nustatyti bendradarbiavimo tvarką, pagal kurią atitinkama NKI centralizuotai renka informaciją, kurioje laikomasi tiek duomenų rinkimo reikalavimų pagal Direktyvoje 2009/138/EB nustatytą sistemą, tiek papildomų duomenų rinkimo reikalavimų, nustatytų šiame reglamente, pagal nacionalinę teisę ir ECB apibrėžtas suderintas sąlygas.“

;

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies a punkto i papunkčio pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„NCB gali taikyti nuo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas PFI, IF, FPB, DB ir saugotojams, jei PFI, IF, FPB, DB ir saugotojų, kuriems taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, turimų vertybinių popierių likučių bendras įnašas pagal kiekvieną sektorių ar subsektorių neviršija 40 % visų nacionalinių PFI, IF, FPB, DB ir saugotojų turimų vertybinių popierių;“;

1 dalies b punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

NCB gali taikyti nuo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas PFI, IF, FPB, DB ir saugotojams, jei PFI, IF, FPB, DB ir saugotojų, kuriems taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, turimų vertybinių popierių likučių bendras įnašas pagal kiekvieną sektorių ar subsektorių neviršija 5 % visų nacionalinių PFI, IF, FPB, DB ir saugotojų turimų vertybinių popierių;“

;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. NCB gali visiškai arba iš dalies atleisti KĮ nuo atskaitomybės reikalavimų vykdymo, jei KĮ, kurioms taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, turimų vertybinių popierių bendras įnašas neviršija 5 % visų atitinkamos euro zonos valstybės narės vertybinių popierių likučių sumos; ši riba gali būti padidinta iki 15 % pirmaisiais dvejais metais nuo duomenų teikimo pradžios pagal šį reglamentą.“

;

įterpiama ši 2a dalis:

„2a. NCB gali taikyti nuo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas DB taip:

NCB gali taikyti nuo reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas DB, atsižvelgiant į visus DB turimus vertybinius popierius su ISIN kodu, jei DB, kurioms taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, turimų vertybinių popierių bendras įnašas neviršija 5 % visų atitinkamos euro zonos valstybės narės vertybinių popierių likučių sumos; arba

NCB gali taikyti nuo reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas DB, atsižvelgiant į visus DB turimus vertybinius popierius su ISIN kodu, jei:

i)	DB, kurioms taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, turimų vertybinių popierių bendras įnašas neviršija 20 % visų atitinkamos euro zonos valstybės narės vertybinių popierių likučių sumos ir

ii)

duomenys, kuriuos DB teikia tiesiogiai pagal 3 straipsnio 1 dalį, ir duomenys, kuriuos saugotojai teikia apie DB turimus vertybinius popierius, kuriems netaikomi tiesioginės atskaitomybės reikalavimai, pagal kiekvieną vertybinį popierių kartu apima 95 % arba daugiau visų DB turimų vertybinių popierių su ISIN kodu kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje.“

;

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. NCB gali visiems PRF taikyti nuo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, jei visi jų turimi vertybiniai popieriai su ISIN kodu sudaro mažiau nei 2 % euro zonos PRF turimų vertybinių popierių.

4. NCB gali visoms FPB taikyti nuo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, jei visi jų turimi vertybiniai popieriai su ISIN kodu sudaro mažiau nei 2 % euro zonos FPB turimų vertybinių popierių.“

;

5 dalis papildoma šiuo c punktu:

„c)

NCB gali visiškai ar iš dalies atleisti saugotojus nuo 3 straipsnio 2a dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų, jei duomenys, kuriuos DB teikia tiesiogiai pagal 3 straipsnio 1 dalį, ir duomenys, kuriuos saugotojai teikia apie DB turimus vertybinius popierius, kuriems netaikomi tiesioginės atskaitomybės reikalavimai, pagal kiekvieną vertybinį popierių kartu apima 95 % ar daugiau visų DB turimų vertybinių popierių su ISIN kodu kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje.“

;

Įterpiama ši 6a dalis:

„6a. NCB gali atskaitingųjų grupių vadovaujančioms įmonėms taikyti nuo 3 straipsnio 8 dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, jei duomenis, kuriuos turi teikti atskaitingųjų grupių vadovaujančios įmonės, NCB gali išvesti iš duomenų, surinktų iš kitų šaltinių.“

;

7 dalis pakeičiama taip:

„7. NCB gali taikyti nuo šiame reglamente nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, jei faktiniai atskaitingieji agentai teikia tuos pačius duomenis pagal Reglamentą (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32), Reglamentą (EB) Nr. 958/2007 (ECB/2007/8), Reglamentą (EB) Nr. 24/2009 (ECB/2008/30) arba Reglamentą (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50) arba jei NCB gali išvesti tuos pačius duomenis kitais būdais, vadovaudamiesi III priede nustatytais būtinaisiais statistikos standartais.“

Įterpiamas šis 7a straipsnis:

„7a straipsnis

Susijungimas, skaidymasis ir reorganizacija

Jeigu susijungimas, skaidymasis ar reorganizacija gali turėti poveikį atskaitingojo agento statistinės atskaitomybės įpareigojimams, viešai paskelbus apie ketinimą įvykdyti tokią operaciją ir prieš pakankamą laiką iki jos įvykdymo, atitinkami atskaitingieji agentai tiesiogiai ar per atitinkamą NKI, laikantis bendradarbiavimo tvarkos, informuoja atitinkamą NCB apie planuojamas procedūras šiame reglamente nustatytiems statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti.“

;

Įterpiamas šis 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas po Reglamento (ES) 2015/730 (ECB/2015/18) įsigaliojimo dienos (*2)

1. Reglamentui (ES) 2015/730 (ECB/2015/18) įsigaliojus pirmą kartą pradedami teikti duomenys, kurių ataskaitinis laikotarpis – 2015 m. kovo mėn., išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje nustatyta kitaip.

2. Pagal 3 straipsnio 1 dalį DB pirmą kartą pradeda teikti duomenis, kurių ataskaitinis laikotarpis – 2016 m. kovo mėn.

3. Pagal 3 straipsnio 2a dalį saugotojai pirmą kartą pradeda teikti duomenis, kurių ataskaitinis laikotarpis – 2016 m. kovo mėn.

4. Pagal 3 straipsnio 2b dalį DB pirmą kartą pradeda teikti duomenis, kurių ataskaitinis laikotarpis – 2016 metai.

(*2) 2015 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2015/730, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1011/2012 dėl turimų vertybinių popierių statistikos (ECB/2012/24) (ECB/2015/18) (OL L 116, 2015 5 7, p. 5).“ "

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) I ir II priedų daliniai pakeitimai

Reglamento (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento I ir II priedus.

3 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Frankfurte prie Maino 2015 m. balandžio 16 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) OL C 72, 2015 2 28, p. 3.

(3) 2014 m. lapkričio 28 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1374/2014 dėl draudimo bendrovėms taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų (ECB/2014/50) (OL L 366, 2014 12 20, p. 36).

(4) 2012 m. spalio 17 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1011/2012 dėl turimų vertybinių popierių statistikos (ECB/2012/24) (OL L 305, 2012 11 1, p. 6).

(5) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(6) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

I PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) I priedas iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „PFI, IF ir saugotojai, teikiantys duomenis apie savo turimus arba investuotojų, kurie yra rezidentai, vardu saugomus vertybinius popierius, privalo teikti statistinę informaciją vienu iš šių būdų:“; ir

b)	2 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „FPB ir DB teikia statistinę informaciją vienu iš šių būdų:“ ;

2 dalis pakeičiama taip:

„2 DALIS

PFI, IF, FPB, DB ir saugotojų duomenys apie savo turimus vertybinius popierius su ISIN kodu

Toliau pateiktos lentelės laukuose duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių su ISIN kodu, priskirtą vertybinių popierių kategorijoms „skolos vertybiniai popieriai“ (F.3), „biržinės akcijos“ (F.511) arba „investicinių fondų akcijos arba vienetai“ (F.52), teikia PFI, IF, FPB arba DB priskiriami finansiniai investuotojai ir saugotojai, nurodydami savo turimus vertybinius popierius. Jie teikiami vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir suderinus su II priedo sąvokų apibrėžtimis:

a)	teikiami 1 ir 2 laukų duomenys;

duomenys teikiami pagal i arba ii punktą, kaip nurodyta:

i)	jei PFI, IF, FPB, DB ir saugotojai teikia duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių apie finansinius sandorius, teikiami 5 lauko, ir, paprašius atitinkamam NCB, 6 lauko duomenys arba

ii)	jei PFI, IF, FPB, DB ir saugotojai neteikia duomenų pagal kiekvieną vertybinį popierių apie finansinius sandorius, paprašius atitinkamam NCB, teikiami 6 lauko duomenys.

Atitinkamas NCB gali nuspręsti reikalauti, kad PFI, IF, FPB, DB, finansiniai investuotojai ir saugotojai, užuot teikę duomenis pagal a punktą, teiktų 1 ir 3 laukų duomenis. Tokiu atveju, vietoj b punkte nurodytų duomenų, teikiami 5 lauko, ir, paprašius atitinkamam NCB, taip pat 7 lauko duomenys.

Atitinkamas NCB taip pat gali nuspręsti reikalauti, kad PFI, IF, FPB, DB, finansiniai investuotojai ir saugotojai teiktų 2b, 3 ir 4 laukų duomenis.

Laukas	Aprašymas
1	ISIN kodas
2	Vienetų kiekis arba suvestinė nominalioji vertė
2b	Kotiravimo pagrindas
3	Rinkos vertė
4	Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos
5	Finansiniai sandoriai
6	Kiti apimties pokyčiai nominaliąja verte
7	Kiti apimties pokyčiai rinkos verte“

;

3 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	prieš lentelę įterpiamas šis sakinys: „Saugotojai, teikiantys duomenis apie DB turimus vertybinius popierius pagal 3 straipsnio 2a dalį, taip pat teikia 9 arba 10 lauko duomenis.“ ;

lentelė pakeičiama taip:

„Laukas

Aprašymas

ISIN kodas

Vienetų kiekis arba agreguota nominalioji vertė

Kotiravimo pagrindas

Turėtojo sektorius:

—	Draudimo bendrovės (S.128)

—	Pensijų fondai (S.129)

—	Kiti finansiniai tarpininkai (S.125), išskyrus finansinių priemonių bendroves, užsiimančias pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, finansines pagalbines įmones (S.126), priklausomas finansų įstaigas ir pinigų skolintojus (S.127)

—	Finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (S.125 dalis)

—	Ne finansų bendrovės (S.11)

—	Valdžios sektorius (S.13) (1)

—	Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14+S.15) (2)

Rinkos vertė

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

Finansiniai sandoriai

Kiti apimties pokyčiai nominaliąja verte

Kiti apimties pokyčiai rinkos verte

Įstaiga turėtoja

Įstaiga turėtoja, kuriai taikomi tiesioginės atskaitomybės reikalavimai

;

6 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	paskutinis sakinys pakeičiamas taip: „Atitinkamas NCB taip pat gali reikalauti, kad atskaitingųjų grupių vadovaujančios įmonės teiktų 2b, 3 ir 6 laukų duomenis.“ ;

lentelė pakeičiama taip:

„Laukas

Aprašymas

Alternatyvūs atskaitomybės būdai

ISIN kodas

(i)	Grupės lygiu

(ii)	Atskirai nurodyti subjektai rezidentai ir nerezidentai

(iii)

Subjekto lygiu“

Vienetų kiekis arba suvestinė nominalioji vertė

Kotiravimo pagrindas

Rinkos vertė

Subjektai rezidentai/nerezidentai

Grupės subjektas

Emitentas priklauso atskaitingajai grupei

7 dalis iš dalies keičiama taip:

pirmoji dalis pakeičiama taip:

„Toliau pateiktoje lentelėje duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių be ISIN kodo, priskirtą vertybinių popierių kategorijoms „trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai“ (F.31), „ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai“ (F.32), „biržinės akcijos“ (F.511) arba „investicinių fondų akcijos arba vienetai“ (F.52), gali teikti PFI, IF, FPB ar DB priskiriami finansiniai investuotojai ir saugotojai. Jie teikia duomenis vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir suderinę su II priedo sąvokų apibrėžtimis:“

;

a punkto i ir ii papunkčiai pakeičiami taip:

„i)

1–4 laukų duomenys (vietoje 2 ir 4 laukų gali būti teikiami 5 lauko duomenys), 6, 7, 9–15 laukų duomenys ir 16 lauko duomenys arba 17 ir 18 laukų duomenys už ataskaitinį ketvirtį arba mėnesį pagal kiekvieną vertybinį popierių vartojant identifikavimo kodus, pvz., CUSIP, SEDOL, NCB identifikavimo kodą ir t. t. arba

ii)	suvestiniai 2–4 laukų duomenys (vietoje 2 ir 4 laukų gali būti teikiami 5 lauko duomenys), 6, 7 ir 9–15 laukų duomenys ir 16 lauko duomenys arba 17 ir 18 laukų duomenys už ataskaitinį ketvirtį arba mėnesį.“

;

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

Saugotojai, teikiantys duomenis apie finansinių investuotojų, kurie yra rezidentai, neprivalantys teikti duomenų apie savo turimus vertybinius popierius, vardu ir nefinansinių investuotojų vardu, ketvirčio arba mėnesinius duomenis teikia taip:

1–4 laukų duomenys (vietoje 2 ir 4 laukų gali būti teikiami 5 lauko duomenys), 6, 8–15 laukų duomenys ir 16 lauko duomenys arba 17 ir 18 laukų duomenys už ataskaitinį ketvirtį arba mėnesį pagal kiekvieną vertybinį popierių vartojant identifikavimo kodus, pvz., CUSIP, SEDOL, NCB identifikavimo kodą ir t. t. arba

ii)	suvestiniai 2–4 laukų duomenys (vietoje 2 ir 4 laukų gali būti teikiami 5 lauko duomenys), 6 ir 8–15 laukų duomenys ir 16 lauko duomenys arba 17 ir 18 laukų duomenys už ataskaitinį ketvirtį arba mėnesį.

Saugotojai, teikiantys duomenis apie DB turimus vertybinius popierius pagal 3 straipsnio 2a dalį, taip pat teikia 22 arba 23 lauko duomenis.“

;

pridedamas šis c punktas:

„c)

bankų grupių vadovaujančios įmonės, teikiančios duomenis apie jų grupei, įskaitant nereziduojančius subjektus, priklausančius vertybinius popierius, ketvirčio duomenis teikia taip:

i)	1–4 laukų duomenys (vietoje 2 ir 4 laukų gali būti teikiami 5 lauko duomenys), 6, 9–15 laukų duomenys ir 16 lauko duomenys už ataskaitinį ketvirtį arba mėnesį pagal kiekvieną vertybinį popierių vartojant identifikavimo kodus, pvz., CUSIP, SEDOL, NCB identifikavimo kodą ir t. t. arba

ii)	suvestiniai 2–4 laukų duomenys (vietoej 2 ir 4 laukų gali būti teikiami 5 lauko duomenys), 6 ir 9–15 laukų duomenys už ataskaitinį ketvirtį.

Duomenys pagal i ir ii punktus teikiami pasirinkus vieną iš šių būdų:

i)	suvestiniai visos grupės duomenys,

ii)	atskiri grupės rezidentų ir nerezidentų subjektų duomenys. Šiuo atveju taip pat teikiami 19 lauko duomenys, arba

iii)	atskiri duomenys pagal kiekvieną grupės įmonę. Šiuo atveju taip pat teikiami 20 lauko duomenys.

Atitinkamas NCB gali reikalauti, kad atskaitingųjų grupių vadovaujančios įmonės taip pat teiktų 21 lauko duomenis.“

;

lentelė pakeičiama taip:

„Laukas

Aprašymas

Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas (NCB identifikavimo kodas, CUSIP, SEDOL, kita)

Vienetų kiekis arba suvestinė nominalioji vertė (3)

Kotiravimo pagrindas

Kainos vertė

Rinkos vertė

Priemonė:

—	Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai (F.31)

—	Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai (F.32)

—	Biržinės akcijos (F.511)

—	Investicinių fondų akcijos arba vienetai (F.52)

Investuotojų, teikiančių duomenis apie savo turimus vertybinius popierius, sektorius arba subsektorius:

—	Centrinis bankas (S.121)

—	Indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

—	Pinigų rinkos fondai (S.123)

—	Investiciniai fondai, išskyrus pinigų rinkos fondus (S.124)

—	Finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (S.125 dalis)

—	Draudimo bendrovės (S.128)

Investuotojų, apie kuriuos saugotojai teikia duomenis, sektorius arba subsektorius:

—	Kitos finansų bendrovės, išskyrus pinigų finansų įstaigas, investicinius fondus, finansinių priemonių bendroves, užsiimančias pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125+S.126+S.127)

—	Draudimo bendrovės (S.128)

—	Pensijų fondai (S.129)

—	Ne finansų bendrovės (S.11)

—	Valdžios sektorius (S.13) (4)

—	Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14+S.15) (5)

Emitento sektorius arba subsektorius:

—	Centrinis bankas (S.121)

—	Indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

—	Pinigų rinkos fondai (S.123)

—	Investiciniai fondai, išskyrus pinigų rinkos fondus (S.124)

—	Kitos finansų bendrovės, išskyrus pinigų finansų įstaigas, investicinius fondus, finansinių priemonių korporacijas, užsiimančias pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125 +S.126+S.127)

—	Finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (S.125 dalis)

—	Draudimo bendrovės ir pensijų fondai (S.128+S.129) (6)

—	Ne finansų bendrovės (S.11)

—	Valdžios sektorius (S.13)

—	Namų ūkiai ir ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15) (7)

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

Investuotojų paskirstymas pagal šalį

Emitentų paskirstymas pagal šalį

Vertybinių popierių valiuta

Emisijos data

Terminas

Finansiniai sandoriai

Patikslinimai dėl perkainojimo

Kiti apimties pokyčiai

Subjektai rezidentai/nerezidentai

Grupės subjektas

Emitentas priklauso atskaitingajai grupei

Įstaiga turėtoja

Įstaiga turėtoja, kuriai taikomi tiesioginės atskaitomybės reikalavimai

;

papildoma šia 8 dalimi:

„8 DALIS

DB atliekamas metinis duomenų apie nuosavus turimus vertybinius popierius su ISIN kodu teikimas

Toliau pateiktos lentelės laukuose duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių su ISIN kodu, priskirtą vertybinių popierių kategorijoms „skolos vertybiniai popieriai“ (F.3), „biržinės akcijos“ (F.511) arba „investicinių fondų akcijos arba vienetai“ (F.52), DB teikia kasmet, nurodydami savo turimus vertybinius popierius. Jie teikiami vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir suderinus su II priedo sąvokų apibrėžtimis:

a)	jei DB teikia duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių, teikiami 1, 2 ir 4 laukų duomenys;

b)	atitinkamas NCB gali pareikalauti, kad DB priklausantys finansiniai investuotojai taip pat teiktų 2b ir 3 laukų duomenis;

c)	jei DB teikia suvestinius duomenis, teikiami 3 ir 4–8 laukų duomenys.

Laukas

Aprašymas

ISIN kodas

Vienetų kiekis arba suvestinė nominalioji vertė

Kotiravimo pagrindas

Kainos vertė

Geografinis turėtojų paskirstymas (pagal atskiras EEE šalis ir EEE nepriklausančias šalis)

Priemonė:

—	Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai (F.31)

—	Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai (F.32)

—	Biržinės akcijos (F.511)

—	Investicinių fondų akcijos arba vienetai (F.52)

Emitento sektorius arba subsektorius:

—	Centrinis bankas (S.121)

—	Indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

—	Pinigų rinkos fondai (S.123)

—	Investiciniai fondai, išskyrus pinigų rinkos fondus (S.124)

—	Kitos finansų bendrovės, išskyrus pinigų finansines institucijas, investicinius fondus, finansinių priemonių bendroves, užsiimančias pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125+S.126+S.127)

—	Finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (S.125 dalis)

—	Draudimo bendrovės ir pensijų fondai (S.128+S.129) (8)

—	Ne finansų bendrovės (S.11)

—	Valdžios sektorius (S.13)

—	Namų ūkiai ir ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15) (9)

Emitentų paskirstymas pagal šalį

Vertybinių popierių valiuta

;

(1) Jei įmanoma, centrinės valdžios (S.1311), regioninės valdžios (S.1312), vietos valdžios (S.1313) ir socialinės apsaugos fondų (S.1314) subsektorių duomenys teikiami juos nurodant atskirai.

(2) Atitinkamas NCB gali reikalauti, kad faktiniai atskaitingieji agentai atskirai nurodytų namų ūkių (S.14) ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (S.15) subsektorius.“

(3) Suvestiniams duomenims: vienetų skaičius arba suvestinė nominalioji vertė turi tokią pat kainos vertę (žr. 4 lauką).

(4) Jei įmanoma, centrinės valdžios (S.1311), regioninės valdžios (S.1312), vietos valdžios (S.1313) ir socialinės apsaugos fondų (S.1314) subsektorių duomenys teikiami juos nurodant atskirai.

(5) Jei įmanoma, namų ūkių (S.14) ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (S.15) subsektorių duomenys teikiami juos nurodant atskirai.

(6) Jei įmanoma, draudimo bendrovių (S.128) ir pensijų fondų (S.129) subsektorių duomenys teikiami juos nurodant atskirai.

(7) Atitinkamas NCB gali reikalauti, kad faktiniai atskaitingieji agentai atskirai nurodytų namų ūkių (S.14) ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (S.15) subsektorius.“

(8) Jei įmanoma, draudimo bendrovių (S.128) ir pensijų fondų (S.129) subsektorių duomenys teikiami juos nurodant atskirai.

(9) Atitinkamas NCB gali reikalauti, kad faktiniai atskaitingieji agentai atskirai nurodytų namų ūkių (S.14) ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (S.15) subsektorius.“

II PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) II priedas iš dalies keičiamas taip:

1 dalyje lentelė pakeičiama taip:

„Kategorija

Pagrindinių požymių aprašymas

1.	Skolos vertybiniai popieriai (F.3)

Skolos vertybiniai popieriai yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola. Skolos vertybiniams popieriams būdingi šie bruožai:

a)	skolos vertybinio popieriaus emisijos data;

b)	emisijos kaina, kuria investuotojai perka pirmą kartą išleistus skolos vertybinius popierius;

c)	išpirkimo data arba terminas, iki kurio turi būti atliktas galutinis sutartyje numatytas pagrindinės sumos išpirkimas;

d)	išpirkimo kaina arba nominalioji vertė – suėjus terminui emitento vertybinių popierių turėtojams sumokama suma;

e)	pradinis terminas – laikotarpis nuo emisijos datos iki paskutinio sutartyje numatyto mokėjimo;

f)	likęs ar likutinis terminas – laikotarpis nuo nurodytos datos iki paskutinio sutartyje numatyto mokėjimo;

atkarpa, pagal kurią emitentas moka atkarpos išmokas skolos vertybinių popierių turėtojams; atkarpa gali būti nustatyta visam skolos vertybinio popieriaus galiojimo laikui arba priklausyti nuo infliacijos, palūkanų normų ar turto kainų. Pagal vekselius ir nulinės atkarpos skolos vertybinius popierius atkarpos išmoka nemokama;

h)	atkarpos datos, kuriomis emitentas moka atkarpos išmoką skolos vertybinių popierių turėtojams;

i)	emisijos kaina, išpirkimo kaina ir atkarpos dydis gali būti išreikšti (arba nustatyti) nacionaline valiuta arba užsienio valiutomis.

Skolos vertybinių popierių kredito reitingą, kuris parodo atskirų skolos vertybinių popierių emisijų kreditingumą, nustato pripažintos agentūros, nurodydamos reitingo kategorijas.

Kalbant apie c punktą, išpirkimo data (terminas) gali sutapti su skolos vertybinio popieriaus konvertavimu į akciją. Tokiomis aplinkybėmis galimybė konvertuoti reiškia, kad turėtojas gali iškeisti skolos vertybinį popierių į emitento paprastąją akciją. Galimybė perleisti reiškia, kad turėtojas gali iškeisti skolos vertybinį popierių į kitos, ne emitento bendrovės akcijas. Nuolatiniai vertybiniai popieriai be nurodytos išpirkimo datos priskiriami skolos vertybiniams popieriams.

1a.	Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai (F.31)

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba trumpiau, ir pagal kreditoriaus reikalavimą grąžinami skolos vertybiniai popieriai.

1b.	Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai (F.32)

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra ilgesnis nei vieneri metai arba terminas nenurodytas.

2.	Nuosavybės priemonės (F.51)

Nuosavybės priemonės yra finansinis turtas, sudarantis reikalavimą dėl bendrovės likutinės vertės po to, kai visi kiti reikalavimai jau įvykdyti. Nuosavybės teisė į juridinių asmenų išleistas nuosavybės priemones paprastai įrodoma akcijomis, pajais, depozitoriumo pakvitavimais, dalyvavimo ar panašiais dokumentais. Akcijos ir pajai reiškia tą patį.

Nuosavybės priemonės skirstomos į: biržines akcijas (F.511), nebiržines akcijas (F.512) ir kitas nuosavybės priemones (F.519).

2a.	Biržinės akcijos (F.511)

Biržinės akcijos – nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokios kitos formos antrinė rinka. Biržinės akcijos taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis. Jei žinomos į biržos prekybos sąrašus įtrauktų akcijų kotiruojamos kainos, paprastai laikoma, kad žinomos dabartinės rinkos kainos.

3.	Investicinių fondų akcijos arba vienetai (F.52)

Investicinių fondų akcijomis vadinamos akcijomis, jei jas išleidęs investicinis fondas yra įsteigtas kaip bendrovė. Jei fondas yra įsteigtas kaip fondas (angl. trust), jos vadinamos vienetais. Investiciniai fondai – kolektyvinio investavimo įmonės, kuriose investuotojai laiko lėšas, kad galėtų jas bendrai investuoti į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą.

Investicinių fondų akcijos skirstomos į: pinigų rinkos fondų (PRF) akcijas ar vienetus (F.521) ir ne PRF investicinių fondų akcijas ar vienetus (F.522).“

lentelė 2 dalyje pakeičiama taip:

„Sektorius

Apibrėžtis

1.	Ne finansų bendrovės (S.11)

Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Ne finansų bendrovių sektoriui taip pat priskiriamos nefinansinės kvazibendrovės.

2.	Centrinis bankas (S.121)

Centrinio banko subsektorių (S.121) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė paskirtis – leisti į apyvartą pinigus, palaikyti vidinę ir išorinę pinigų vertę ir saugoti visas šalies tarptautines atsargas arba jų dalį.

3.	Indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

Indėlių bendrovių, išskyrus centrinį banką, subsektorių (S.122) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, išskyrus priskiriamas centrinio banko ir PRF subsektoriams, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas ir kurios verčiasi priimdamos institucinių vienetų indėlius ir savo vardu teikdamos paskolas ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius.

4.	Pinigų rinkos fondai (PRF) (S.123)

PRF (S.123) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, išskyrus priskiriamas centrinio banko ir kredito institucijų subsektoriams, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas. Jos verčiasi išleisdamos institucinių fondų akcijas ar vienetus kaip artimus institucinių vienetų indėlių pakaitalus ir savo vardu investuodamos daugiausia į PRF akcijas ir (arba) vienetus, trumpalaikius skolos vertybinius popierius ir (arba) indėlius.

PRF investiciniams fondams priskiriamos investicinės patikos bendrovės, patikos fondai ir kitos kolektyvinio investavimo sistemos, kurių investicinių fondų akcijos ar vienetai yra artimi indėlių pakaitalai.

5.	Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Investicinių fondų, išskyrus PRF, (S.124) subsektorių sudaro visos kolektyvinio investavimo sistemos, išskyrus priskiriamas PRF subsektoriui, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas. Jos verčiasi leisdamos investicinių fondų akcijas ar vienetus, kurie nėra artimi indėlių pakaitalai, ir savo vardu investuodamos daugiausia į finansinį turtą, išskyrus trumpalaikį finansinį turtą, ir nefinansinį turtą (paprastai nekilnojamąjį turtą). Ne PRF investiciniams fondams priskiriamos investicinės patikos bendrovės, patikos fondai ir kitos kolektyvinio investavimo sistemos, kurių investicinių fondų akcijos ar vienetai nelaikomi artimais indėlių pakaitalais.

6.	Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125)

Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, (S.125) subsektorių sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas prisiimant įsipareigojimus kitokia forma nei pinigai, indėliai, investicinių fondų akcijos ar susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis.

7.	Finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (FPB)

FPB – pakeitimo vertybiniais vienetais sandorius vykdančios įmonės. Instituciniam vienetui nustatytus kriterijus tenkinančios FPB priskiriamos S.125 subsektoriui, kitu atveju jos laikomos neatsiejama patronuojančiosios bendrovės dalimi.

8.	Finansinės pagalbinės įmonės (S.126)

Finansinių pagalbinių įmonių subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra su finansiniu tarpininkavimu glaudžiai susijusi veikla, tačiau kurios nėra finansiniai tarpininkai.

9.	Priklausomos finansų įstaigos ir finansų skolintojai (S.127)

Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų (S.127) subsektorių sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje.

10.	Draudimo bendrovės (S.128)

Draudimo bendrovių (S.128) subsektorių sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė.

11.	Pensijų fondai (S.129)

Pensijų fondų (S.129) subsektorių sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju).

12.	Valdžios sektorius (S.13)

Valdžios sektorių (S.13) sudaro visi instituciniai vienetai, kurie yra ne rinkos gamintojai, kurių produkcija yra skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui, ir kurie yra finansuojami iš privalomų mokėjimų, kuriuos moka kitiems sektoriams priklausantys vienetai ir instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas.

Valdžios sektorius skirstomas į keturis subsektorius: centrinė valdžia (S.1311), regioninė valdžia (S.1312), vietos valdžia (S.1313) ir socialinės apsaugos fondai (S.1314).

13.	Namų ūkių sektorius (S.14)

Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ir asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui.

14.	Namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.15)

Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (S.15) sektorių sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų.“

3 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	2 dalis papildoma šiuo sakiniu: „Konkrečiai finansiniams sandoriams priskiriamas skolos panaikinimas abipusiu skolininko ir kreditoriaus susitarimu (skolos panaikinimas ar atleidimas nuo jos).“ ;

4 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—

Kainos perkainojimai apima pokyčius, atsiradusius ataskaitiniu laikotarpiu laikotarpio pabaigos likučių vertėje dėl pamatinės vertės, kuria jie apskaitomi, pokyčių, t. y. vertės padidėjimo arba sumažėjimo. Šie pokyčiai apima ir finansinių reikalavimų pasikeitimus dėl nurašymo, kurie atspindi faktinę apyvartinių finansinių reikalavimų rinkos vertę.“

;

5 dalis pakeičiama taip:

„5.

Kiti pokyčiai parodo investuotojo turto apimties pokyčius, kurie gali atsirasti dėl: a) visumos statistinės aprėpties pasikeitimo (pvz., institucinių vienetų perklasifikavimo ir restruktūrizavimo (*1), b) turto perklasifikavimo, c) ataskaitinių klaidų, kurios pateiktuose duomenyse buvo ištaisytos tik už ribotą laikotarpį, d) kreditorių visiškai ar iš dalies nurašytų blogų skolų, kurias sudaro vertybiniai popieriai arba e) investuotojo rezidencijos pasikeitimo;

(*1) Pavyzdžiui, susijungimo ir įsigijimo atvejais, įsigyjančiai bendrovei pereina finansinis turtas ir įsipareigojimai tarp įsigyjamos bendrovės ir trečiųjų šalių.“ "

(*1) Pavyzdžiui, susijungimo ir įsigijimo atvejais, įsigyjančiai bendrovei pereina finansinis turtas ir įsipareigojimai tarp įsigyjamos bendrovės ir trečiųjų šalių.“ “

Į viršų

Pasirinkite eksperimentines funkcijas, kurias norite išbandyti